Niekada nemėgai mano klausimų, nes niekada nežinodavai teisingo atsakymo. Tu nemėgai mano apkabinimų, nes aš niekada nemokėjau pirma tavęs paleisti. Tu nemėgai melo, o kartais meluoti privalėdavau. Tu nemėgai šalčio, todėl sniego angelus darydavau viena. Tu nemėgai šokoladinių ledų, o aš juos valgydavau kiekvieną karštą vasaros dieną.

Ar kada pasidomėjai ko nemėgau aš? Buvai per daug paskendęs savo pasaulyje, kurio spalvos ne man, kurio filmai tik apie karą, kuriame nėra šokoladinių ledų. Tas pasaulis ne man. Jame ir saulė per ryškiai šviečia, o jos spinduliai degina veidą ir delnus.

Ten aš neišgyvenčiau. Man kartais per daug reikia ramios nakties, sėdėjimo balkone, cigaretės rankoje ir svajonių. Naivių svajonių, kurios Tavo pasaulyje neegzistuoja.


CC: "tavoprincese"