Mes šiandien monotoniškai skubam. Kiekvienas pagal savo preciziškai suderintą grafiką.
Šiandien nenutiko nieko ypatingo. Eilinį kartą kažkas pavėlavo į traukinį, pametė daiktus, pamiršo pasakyti žodžius, kažkas pirmą kartą gavo dvejetą, kažkam gimė sūnus, kas nors beprotiškai įsimylėjo ar įskaudino, galbūt kažkas mirtinai nusigėrė... Šimtatūkstantinis nematytas veidas, bereikšmiai žodžiai, pilkos ir spalvotos būties dekoracijos. Tik dar vienas pilkas siluetas, su kuriuo prasilenkei gatvėje, kuriam užleidai vietą autobuse, kuris tau nusišypsojo... o gal visai ne tau. Daug eilinių keistų siluetų, iš kurių kiekvienas savaip spalvotas, tik nublukęs nuo ieškojimų. Pasimetęs, tačiau ieškantis naujų požiūrių, veidų, vietų... Klumpantis, bet nuolat randantis jėgų atsistoti. Keista, bet tai tik ta pati pilka būtybė, kurios šiandien visiškai nepatabėjai, o ryt ji gali tau reiškti velniškai daug ir jaudinančiai giliai.
Viskas iki galo suskaičiuota: laikas valandomis, laimė akimirkomis, žmonės pagal svarbumą... poriniai žmones. Nerandu pažįstamų skaičių.
Daug nepasakytų žodžių. Reišmingų ir beprasmių suguldytų į švarius dienos puslapius ir surištų į gyvenimo knygą.
Parašyčiau po laišką kiekvienam žmogui, baisiai ilgą monologą apie prasmių ieškojimą paprastuose dalykuose arba banalų trumpą laiškelį. Deja laiškų nerašau... niekada.. Sudėčiau gražiausius vaikystės prisiminimus ir banaliai pirmą laišką parašyčiau mamai. Iš pareigos – sentimentalų ir šiltą. Sekantį laišką parašyčiau geriausiam draugui apie tai, kaip svarbu nebūti vienam, apie kartu skaičiuotas žvaigždes ir pokalbius iki aušros. Tračią, oficialų trumpą laišką brūkštelčiau kolegoms, bendramoksliams, bendraminčiams, su kuriais siejo kažkas bendra, o gal tiesiog buvom toj pačioj vietoj tinkamu laiku. Mielą ir nuoširdų ketvirtą laikiūkštį parašyčiau savo preišui, kuris išmokė nepasiduoti, kantriai siekti tikslo, kovoti ir stengtis. Penktą laišką parašyčiau Tau. Ne, galbūt palikčiau baltą popieriaus lapą tavaj interpretacijai arba parašyčiau vieną reikšmingą žodį. Nespėjau pasakyti visko, o gal neradau tinkamų žodžių. Minčių paštas.
Mes šiandien monotoniškai skubam parašyti po laišką kiekvienam žmogui...