Pabėgimas

Miesto šurmulio kvailos grimasos
Persmelkia plikas gatves.
Tavo kojos beviltiškai basos
Ir kažkas lyg surišo rankas.

Vėl rūkai... Rūkai ir meldiesi
Nieks negirdi...
Jei girdi, tai kas.
Niekam tu jau rytoj nerūpėsi,
Nieks tavęs, po velnių, nesupras.

Kaip šešėlis praslinks žmogiškumas.
Pasiklys, minioje pasimes...
Koks skanus paskutinis dūmas,
Kai visi užgesina šviesas.

Jau vėl akys merkiasi tyliai,
Mintys klaidžioja... na ir kas.
Tu kas naktį meldiesi nebyliai
Ir kas naktį vėl lauki manęs.