Trypiu poetai jus visus,
Jus pranašai ir jus išminčiai,
Kuriais pasaulis šis garsus.
Nors ligi šioliai kaip minties galinčiai,
Sau rinktumėt minios pagyrimus,
Išaukštinimus, plojimus,
Nors laurų vainikus sau būsit nusipynę
Ir spinduliais šlovės sau galvas padabinę,
Nors liaupsinimus jums kasdien minia kartos,
Kurių visiem laikams turėtų jums užtekti,
Nejausit tos jėgos,
Nejausit laimės tos,
Kurią aš čia jaučiu šią vienišąją naktį
Kai pats dainuoju,
Pats klausau,
Kai pats dainuoju sau.

Adomas Mickevičius "Vėlinės" ištrauka