Sumaištis. Beprotiški sapnai. Nepaaiškinamos vizijos. Rašyti viską. Nebegali sustoti. Esi švytuoklė, kurią kažkas įsiūbavo galingomis, fatališkomis rankomis. To niekas nesupras. Gal tik kokia ypatinga meniška ir nepritampanti natūra. Aš siaubingai vieniša savo keistume. Mano poelgiai tik tavęs nebestebina, nes tu mane myli. Bijok, verčiau jau bijotum, kai aš tokia. Nepamiršk to, ką sakiau. Jau du kartus buvau viliojama eiti paskui antgamtines būtybes. Prancūzparky anas neaišku iš kur atsliūkinęs Katinas (Kažkieno siųstas?) plėšrūno akimis žvelgė į mano pilvą. O vėliau tas upės paviršiumi nusidriekęs rūkas, toks saugus, mielas, kaip pūkinė antklodė įsupąs tave, kviečiąs žengti vandeniu link fantasmagoriškos Angelo figūros. Ženklai. Man nejauku, bet aš ištversiu, o tau geriau nežinoti.