Kažkoks praradimas

Agonijoj spingsinti elektros lemputė

gęsta su mirštančia diena

kai savo
mylimą
aš išlydžiu

Jojo neišsemiamoj vienatvėj

Dievas rūko debesis

svaigi
dangiška
marihuana

Miegodama sapnuoju

kad Dievas – tai aš

ir aš žmogus
ir pasaulis
ir viskas

Man nėra ribų

bet ir eit kur nėra

aš stoviu centre
prieš veidrodį
tuščią