skaičiau kūrinį keturis kartus ir turiu prisipažinti nesuprantu kuo jis taip visiems patinka? asmeniškai man tuštuma tuštumėlė. subtiliai surašyta bet tuščia.
iš pradžių kliuva rimas, bet kai įsisupi į šias eiles- išsupuoja iki kulminacinių vietų: "deja,poeta, apmąstantis save/ yra Narcizas naivus"- lyg nurodytų,kad poetai tiesiog didžiuojasi, kad rašo, laikydami save poetiškomis sielomis, bet visgi nė nenumano, kad eilės atspindi tik pasididžiavimą. patiko mintis
forma vos neprivertė atisakyti skaitymo... Bet malonu buvo skaityti, nes tai eilėraštis, kuris nėra makalynė be galo, pabaigos, temos ir kitų svarbių dalykų, todėl esu giliai nustebusi kodėl gavote tokį aukštą įvertinimą, nes įprastai tik absoliutūs veltiniai gauna gerus įvertinimus čia, kad yra graudu ir juokinga. Netradicinės leksikos pavartojimą puikiai užbaigia "per tūkstančius meno metų", iš šio sakinio aišku, kad kūrėjas žino apie ką rašo. Geras kūrinys, ant formos urzgiu, bet čia jau pati kalta :D