Nepamenu kada rašiau, šuo metu atrodo kad bent jau prieš metus.
Po to atradau tai kas privertė pamiršti vyną ir cigaretes, bet jis dingo, tiesiog išėjo linkėdamas man gero, palikdamas mano paminta širdį ir jausmus voliotis rugsėjo tešloje. Keista, kad ir vel rugsėjo, gal tai užkoduota manyje..
Kol kas dar degu viltimi, ... bet ji tokia mažytė, net aš pati mažai ją jaučiu...
Norėčiau išeiti, bet negaliu... Turiu viena labai brangu žmogų-mama., dėl to negaliu... Dar turiu siekių, apie kuriuos svajojau ir tikrai negaliu jų išsižadėti, dar turiu potraukį vynui, ir cigaretėm, o juk nei dangui, nei pragare jų nebus. Tad neturiu pasirinkimo, vėl klausau Gravel, vėl rukau, vel geriu vyna (sykart iš prancuzijos) skonis toks pat, vėl esu viena ir beviltiškai įsimilėjus, dėja veltui. Dabar žinau vieną;moteris turi du draugus vyrą ir vyna, jie gali vienas kitą pakeisti...
Labos