Padrikai

Stiklinėj pylije, kur tūno uždaryti mano demonai,
Sapnų šalį vaidenas praeitis-viešnia
Ji lanko mano liūdesį vienatvę
Neleisdama net poilsio dienom neveikt...
Stiklinėj pylije, kur tūno uždryti mano demonai
Centre kūrenas meilės liepsnos,
Joms malkų numeta svečiai-ateidami jie šypsos
Dėja neužsibūna jie ilgai..
Stikliniame karste, kur miega mano kūnas
Užšalęs tik prieš penkiatą dienų
Širdis raminančiai tuksena
Prašau nebelsk į karsto dangtį, aš miego noriu-
Geriau daugiau vinių