Mano dykumoj nuskęsta
Tavo purvinas vanduo
Mano danguje
Sužimba tavo vaiskios žvaigždės
Mano pievoje
Nuvysta tavo kvapnios gėlės
Mano sieloje
Panirsta tavo aiškūs žodžiai
Manyje sužimba vakarykščiai žiburiai
Manyje pakvima rudenio gelsvi takai
Na kodėl, kodėl negalim
Mirti klevo nurausvėjusiais žiedais
Na kodėl, kodėl negalim
Keltis tik vėlyvais vakarais
Tavo akyse paskęsta
Mano tuščios akys, ašarų takai
Tavo sieloje pradinksta
Mano tylūs žodžiai, tylūs balso šnabždesiai
Na kodėl, kodėl negalim
Mirti klevo nurausvėjusiais žiedais
Na kodėl, kodėl negalim
Migti ankstyvais pavasario rytais
Visada žinok kodėl taip gera
Eit į nakti, ūkanom apsnigusiais takais
Visada žinok kodėl taip gera
Keltis dviesi tik vėlyvais vakarais...