Verkiau, kai skaudėjo, kai gera buvo – verkiau, o dabar savo mintimis tik springstu, plėšau žodžius kuriuos norėčiau išrėkti ir metu juos į ugnį. Nenamai kvepia juoku, prirūkytais koridoriais ir keptomis bulvėmis, bet ne tavimi. Kaži kaip ten? kur širdis, kur visad norisi sugrįžt ir pasilikt.