Ji gyva. (Viltis)

Iš liūdesio mirštam
Iš ilgesio krentam
Kaip medžiai senoliai
Nevilties pakirsti
Neliko tikėjimo
Kur naują surasti
Tikėjimą naują
Šviesia ateitim.

Šakos nusvyra
Kai kamieną mums kerta
Kai kirminas graužia
Dar gyvybingas šaknis
Šią naktį nulijo
Bet upės vis senka
Ir baigia rusenti
Šventykloj ugnis.

Žvaigždė numirus
Iš naujo užgims
Po kojom nukris
Sėkla gyva
Tūkstančiams metų
Iš naujo prabėgus
Po kojom tavom
Žaliuosiu žole.