mea culpa

saldus tirpstantis raudonis vakaruos
sugauti jo niekaip negaliu
žuvėdros plunksna supas ant bangos
taip gaila nebuvusių naktų.

žodžiai ne žvirbliais, juodvarniais laksto
juodais debesim, purpuriniam dangui
ne svajone, klaida dabar mano vardas
nei audra a nei štilis rudeniniam žmogui

kaltės nenuplaus šaltas ryto lietus
ir muškis krūtinėn nors tūkstantį kartų
kaip buvo jau niekad taip nebebus
kaip būti galėjo jau nesuprasim.