Sveikučiai. =)

Grįžau iš barako koridoriaus ir nutariau su jumis pasidalinti nuotaika dėl kurios, drąsiai sakau, gyvenu.

Gulėjau lovoje, jau kokį dešimtą kartą klausiausi John Lennon "Imagine". Kas nežinote, daina skamba maždaug taip: "Imagine there is no heaven/  sees it if you try/ no hell in..."
Taigi kylu iš lovos, pasiimu nuo žemės kavos puodelį, tamsoje vargais galais besirausdama tarp knygų, sukrautų ant šaldytuvo, randu cigaretes ir žiebtuvėlį. Nepamirštu ir ausinuko, kad nepasmesčiau savo nuotaikos. Išeinu į koridorių, sėduosi į kamputį, kuriame paprastai rūkau. Toks mielas kamputis tarp kambario ir elekros skydinės (tikiuosi tai taip vadinama), prisidegu cigaretę, rankomis apkabinu savo puodelį. gurkšnoju ir rūkau. Gardu... Tikrai labai skanu mėtinė, ir ne tik, cigaretė, su drungna kava. Pabandykite. Aš tik šiemet pajutau tą ypatingą skonį, kai vienos naujos bičiulės dėka, pažiūrėjau filmą "Coffe and cigarettes". Mano bičiulė tikra filmų manijakė — svajojanti tapti režisiere, crazy iš esmės. Deja, kol kas tampa filologe... Per klaidą, bet jei likimas yra, jis turėtų būti bent kiek protingas: ir iš režisierių nedaryti filologų. Patarimas žmonės: nekoreguokit stojimų prašymų išgėrę — kentėsit. O filmą pažiūrėkit, jei nematėt: pradėsit vertinti savo gyvenimo smulkmenas.

"Imagine all the people living for today" Daina skamba toliau, o aš geriu kavą. Rūkau: įtraukiu dūmą ir užvertusi galvą, lyg rengčiausi žiūrėti į žvaigždes, išpučiu. Tada įkvėpiu oro. Išsisiepiu kaip mažas vaikas, pagavęs drugelį. Na, aš filologiją pagavau savo noru. Iš fanatizmo. Visada turėjau talentą malti š... ir įtikinti žmones nebūtais dalykais. O kur dar meilė knygoms ir šiokiai tokiai kūrybai... Neseniai sugalvojau perstoti į dailę, bet jau apsigalvoju, nes ne filologyne man blogai, o kalbotyros ir fonetikos paskaitose... Laiptais nubėga liesa studenčiokė. Susirūpinusi, o jau skuba... "Atsargiai, nepagriūk," — galvoju, bet nepasakau.

"Imagine all the people living life in pease..." Naivu tikėti tokiais dalykėliais, bet tik įsivaizduokit, žmonės, rašom tik apie tai, kas gražu. O kai visas pasaulis būtų gražus, kiekvienas pastebėtumėm skirtingus dalykus... Ir skaitom po to susėdę tik apie grožį. Baigiu vieną cigaretę. Nieko nebus, teks griebti antrą — proga gi neeilinė.

"You may say that i am a dreamer..." Tiesa, bet... Gyvenkime šia diena... Taupykime gyvenimą, o vienas iš geriausių taupymo būdų — nesumuoti to, kas nuveikta ir ką dar reikia nuveikti. Buvo — pražuvo, reiks — atsitiks. Bent akimirką taip pabandykit, ir iškart suprasit apie kokią nuotaiką aš jums čia porinu.

"Love me tender laove/ me sweet/ never let me go..."(Presley) Na, gerai, laikas į kambarį. Bendrabučių koriduoriuose vėsoka...

Iki. Ačiū, kad esate: jei ne jūs būčiau pasikorusi iš laimės dėl akimirkos nuotaikos. =)