Apie:
Garsus rusų rašytojas Venediktas Jerofejevas gimė 1938 m. spalio 24 dieną Zapoliarės mieste (Murmansko srityje, Kolos pusiasalyje). Rašytojas augo gausioje ir neturtingoje šeimoje. Tėvas buvo tremtinys (už ne vietoje ir ne laiku pasakytą anekdotą kaip politinis kalinys kalėjo lageryje iki Stalino mirties). Motina viena negalėjo auginti visų vaikų, tai du berniukus atidavė į vaikų globos namus. Šeima buvo labai neturtinga. Kaip pasakoja rašytojo sesuo Venička, su broliu turėjo vieną kuprinę, ja ir dalindavosi eidami į mokyklą. V. Jerofejevas anksti pradėjo skaityti ir rašyti, skaitė viską iš eilės, o stalo kalendorių mokėjo mintinai. Venediktas mokyklą baigė aukso medaliu.
Būdamas septyniolikos V. Jerofejevas išvyko į Maskvą, įstojo į Valstybinį Maskvos universitetą (1955 m.). Po pusantrų metų iš universiteto buvo pašalintas dėl karinio parengimo paskaitų nelankymo. Apsigyveno pas seserį, dirbo geologinėje – apžvalginėje ekspedicijoje, paraleliai dar rinko medžiagą rusų poezijos antologijai.V. Jerofejevas pakeitė apie 30 darbo vietų, dirbo kūrėju, sargu, taros supirkėju, milicijos skyriaus budėtoju, krovėju, bibliotekininku ir t.t. Apie 10 metų dirbo ryšių linijos montuotoju.
V. Jerofejevas bandė mokytis – 1964 m. Orechovo – Zuevsko, 1962 – 1963 m. Vladimiro, 1964 m. Kolomensko pedagoginiuose institutuose. Studijuodamas Vladimiro institute, susipažino su savo pirmąja žmona Valentina. Išsiskyrė netrukus po to, kai gimė jų sūnus 1966 m. Venediktas dažnai lankydavo sūnų savo žmonos tėvų namuose netoli Petuškų.
V. Jerofejevas turėjo daug moterų. Buvo vedęs du kartus – pirmoji žmona – Valentina, antroji – Galina. 1980 m. viduryje V. Jerofejevui diagnozuotas gerklų vėžys. Po ilgo gydymo ir kelių operacijų jis prarado balsą. Kalbėti galėjo tik su elektriniu balso aparatu.
Rašytojas mirė 1990 m. gegužės 11 dieną. Po trijų metų nusižudė V. Jerofejevo žmona Galina. Dingo visas V. Jerofejevo archyvas, visi įrašai ir visos nuotraukos.
Rašyti V. Jerofejevas pradėjo dar būdamas penkerių. Pirmasis vertas dėmesio kūrinys buvo Psichopato užrašai (1956 – 1958 m. ), 1962 m. parašė Gerą žinią.
1970 m. žiemą sukūrė apysaką – romaną Maskva – Petuškai (rašė nuo 1970 m. sausio iki tų pačių metų kovo 6 dienos). Maskva – Petuškai pirmą kartą išspausdintas Jaruzalėje. Paryžiuje pirmą kartą rusiškas romano variantas pasirodė 1977 m. Rusijoje publikuoti pradėtas tik 1988 – 1989 m. Tik po 17 -iolikos metų Rusijoje išspausdintas visas nekupiūruotas romano variantas. Iki to laiko „Maskva – Petuškai“ buvo išspausdintas tik labai kupiūruotas tekstas ir platintas kaip medžiaga prieš girtavimą. Įdomus yra angliškas knygos pavadinimas - Moscow to the End of the Line.
1972 m. rašytojas parašė Dmitrijų Šostakovičių (rankraštis dingęs), 1985 m. - tragediją Valpurgijos nakties sapnas arba Komandoro žingsniai ( publikuota Paryžiuje 1985 m., Rusijoje 1989 m.), 1973 m. pasirodė esė Vasilijus Rezanovas ekscentriko akimis, dokumentinis koliažas Mano mažoji leniniana (1985 m. – Paryžiuje, 1991 m. – Rusijoje), pradėta pjesė Fani Kaplan (išspausdinta 1991m.)
Bibliografija:
Vertimas į lietuvių kalbą:
Maskva – Petuškai : apysaka / vertė G.Vanagas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. - 118 psl.
