Apie:
Juozas Tumas Vaižgantas - lietuvių literatūros prozininkas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas, geriausiuose savo kūriniuose spalvingai pavaizdavęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių visuomeninį gyvenimą, atskleidęs būdingus žmonių psichologijai bruožus, atkūręs buitinį - etnografinį krašto vaizdą. Rašytojo pažiūros buvo buržuazijos, klerikalinės krypties, tačiau grožinėje literatūroje ne kartą sugebėjo pakilti virš idėjinių ir klasinių ribotumų, išreikšti visuomeninius ir bendražmogiškuosius idealus. Ilgai, aktyviai ir savitai reikšdamasis įvairiuose grožinės prozos bei kritikos žanruose, Vaižgantas atliko reikšmingą vaidmenį lietuvių literatūros raidoje.
Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo 20 dieną rytų Lietuvoje, netoli Svėdasų, Malaišių kaime, ūkininko šeimoje. Jo meninės pasaulėjautos formavimuisi didelę reikšmę turėjo graži gimtųjų apylinkių gamta, liaudies dainos, pasakos, padavimai. Kunigiškių pradžios mokyklą rašytojas baigė per 2 metus ir 1881 m. įstoto į Daugpilio realinę gimnaziją, kur mokėsi iki 1888 ir pradėjo domėtis lietuvių nacionalinio atgimimo idėjomis, raštais, spausdinamais „Aušroje“, pamėgo rusų literatūros klasikų L. Tolstojaus, I. Turgenevo, N. Nekrasovo kūrybą. Pats mėgino rašyti eiles, prozą.
Baigęs gimnaziją ir paklusdamas tėvų valiai Vaižgantas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Čia aktyviai įsijungė į dešiniosios krypties visuomeninę veiklą, ėmė bendradarbiauti klerikalinėje spaudoje, domėjosi gimtąja kalba, kurią dėstė žinomas kalbininkas K. Jaunius. dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos Mylėtojų Draugijoje, šv. Kazimiero draugijoje, pradėjo rašyti.
Baigęs seminariją, 1893 m. Vaižgantas buvo išventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją, tačiau netrukus, 1895 m. buvo perkeltas į Mosėdį, nes nesutarė su kunigais. Čia aktyviai pradėjo dalyvauti visuomeninėje ir patriotinėje veikloje. 1896 - 1904 metais vadovavo „Tėvynės sargo“ - klierikalinio laikraščio, leidimui.
1898 m. J.Tumas buvo perkeltas vikaru į Kulius. 1900 m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia". 1901 m. J.Tumas buvo perkeltas į Micaičius. Čia susipyko su lenkais, kurie buvo nusistatę prieš jo lietuviškąją veiklą, jie parašė skundą ir Vaižgantui buvo uždrausta rašyti į spaudą be vyskupų leidimo. 1902 m. J.Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius. Vadaktėliuose J.Tumas sulaukė lietuvių spaudos grąžinimo. Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.
1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose. 1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Tuo pačiu metu išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais ir praleido ten 3 mėnesius, o grįžęs parašė knygą apie emigrantų gyvenimą.
1914 m. J.Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos garso" redakcijoje. 1915 m. J.Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti. Petrapilyje įsijungė ir į politinę veiklą: įkūrė Tautos Pažangos partiją, dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, pasaulio lietuvių konferencijoje Stockholme.
1918 m. J.Tumas grįžo į Lietuvą. Vilniuje įsijungė į lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą". 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. J.Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932 m. Antros pagrindinės J.Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete: 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. suteiktas garbės daktaro laipsnis.
Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.
Vaižgantas iš esmės tęsė realizmo tradicijas, realistinius momentus savitai siedamas su romantiškų reiškinių traktavimu. Literatūrinis originalumas Vaižganto kūryboje jungėsi su stiliais ir kalbos liaudiškumu. Vaižganto, kaip ir Žemaitės, raštai buvo ir tebėra tikra kalbos mokykla rašytojams ir skaitytojams.
Bibliografija:
Ką sako apie blaivystę L.N. Tolstoi ir vokieczių profesoriai?. - [S.l., 1898].
Vaišganto Scėniškieji vaizdeljai. - Peterburgas, 1906
Šis-tas / trys Vaišganto apysakėlės. - Shenandoah (Pa.), 1906.
Ten gera, kur mūsų nėra, arba Neapleiskime Tėvynės! : (pasakojimai, kaip mūsų išeiviams sekasi Amerikoje). - Kaunas, 1912.
Alegorijų vaizdai. - Petrapilis, 1916.
Lietuvos „Žodis“ : šių dienų apsakymėlis. - Petrapilis, 1916.
Aplink Baltiją : kas jau yra pajūryje ir kas dar norėtų ten būti. - Vilnius, 1919.
Vokiečių okupuotan Vilniun sugrįžus 1918 metais. - Kaunas, 1922.
Vaižganto raštai. - Kaunas = Vilnius, 1922-1938.
Lietuvių literatūros paskaitos. Draudžiamasis laikas : broliai Juzumai-Juzumavičiai ir Kazimieras Skrodzkis. - Kaunas, 1924.
Kun. Juozapas-Silvestras Dovydaitis - Šiaulėniškis Senelis, 1825-1882 : paskaita. - Kaunas = Marijampolė, 1924.
Vincas Kudirka - Vincas Kapsas. - Kaunas, 1924.
Lietuvių literatūros paskaitos. Draudžiamasis laikas : „Šviesos“ grupė. - Kaunas, 1924.
„Apžvalga“ ir apžvalgininkai: „Apžvalgos“ 35 metų sukakčiai paminėti. - Kaunas, 1925.
Jaunam veikėjui - Kunigėliui: Fratres, sobrii estote!. - Kaunas, 1925.
Kanauninkas Petras Legeckas ir jo gyvenimo nuotykiai. - Marijampolė, 1930.
Jaunosios Antano Smetonos dienos : 25 (1906-1931) metams jo rašto darbo paminėti. - Kaunas, 1931.
Vaižganto Gyvulėliai : iš jo raštų. - Kaunas, 1933.
Milžinų dvasios : fragmentai iš Pragiedrulių. - Kaunas, 1935.
Pragiedruliai : vaizdai kovos dėl kultūros. - Kaunas, [1942] [kiti leidimai: 1926, 1942, 1948, 1969, 1989 m.]
Tėvelis obuolį reškia : [apsakymėliai]. - Vilnius, 1950.
[Rinktinė] / J. Tumas-Vaižgantas. - Kaunas, 1956.
Dėdė lapę nušovė. - Vilnius, 1957.
Tiesiant kelią Lietuvos Nepriklausomybei 1916-17 m. - Čikaga, 1969.
Rimai ir nerimai. - Čikaga, 1969. - 55 p.
Aleksiukas ir motutė. - Vilnius, 1976.
Dėdės ir dėdienės : apysaka. - Kaunas, 1978.
Valiulio pasaka : [apsakymai : viduriniam ir vyresniam mokykliniam amžiui]. - Vilnius, 1978.
Rimai ir Nerimai : apysakos ir apsakymai. - Vilnius, 1979.
Napalys darbus dirba. - Vilnius, 1983.
Apysakos, apsakymai, vaizdai. - Kaunas, 1984.
Raštai / Vaižgantas. - Vilnius, 1994-[2002].
Nebylys. - Vilnius, 1995.
Mikutis - gamtininkas. - Kaunas, 1997.
Laiškai Klimams. - Vilnius, 1998.
Vertimai į kitas kalbas:
Дяди и тетки / Вайжгантас. - Вильнюс, 1968.
Немой : повести / Вайжгантас. - Вильнюс, 1988.
Legendy Wileńskie : legendy Wileńskie spisali litewscy i polscy działacze sztuki i uczeni / Albert Wijuk Kojałowicz ... [et al.]. - Vilnius, 1998.
Sin at Easter and other stories / Vaižgantas. - New York, 1971.
Apie Juozą Tumą-Vaižgantą:
Literatūriniai portretai : Antanas Baranauskas, Antanas Justinas Vienažindys, Vincas Kudirka / Juozas Tumas-Vaižgantas. - Vilnius, 1998.