aš išeinu iš Tavęs Viešpatie
sykį tariau.
mums dviems Tavyje ankšta
eisiu į žmones.
nenoriu drovėtis
Tavo atvaizdo,
tekus spjauti į šulinį.
eik tarė Viešpats.
eik į žmones.
Viešpats su tavimi.
taip mes išėjome.
aš į žmones iš Viešpaties
ir Viešpats su manimi.
beeidami sutikome žmones.
žmonių buvo daug ir jie buvo gražūs,
beveik nevogė ir nežudė,
ne visi jų vaikai buvo į tėvus panašūs,
tačiau tėvus gerbė.
ėjo veidus tikėjimo gobtuvais apsigobę,
giedojo hosanna.
nematau jų veidų, -
pasiskundė Viešpats su manimi.
aš ateinu į jus, pasakiau.
o kur einate jūs?
mes einam į Viešpatį, -
atsakė. buvo sekmadienis.
sustokite,
jums nebereikia niekur eiti, -
tariau.
jūs kaip ir aš jau atėjote.
Viešpats su manimi.
nekalbėk netiesos!
netark Dievo Vardo be reikalo! -
pasipylė žodžiai ir akmenys.
kliuvo ir Viešpačiui,
jis buvo su manimi.
gėdingai pasprukę sugrįžome.
aš į Viešpatį, o
Viešpats su manimi.
nuo tol niekur neiname.