Laiškai butelyje

I. Bandymas skaityti

“Skaičiavo projekcijas.
Paraleles ir meridianus. “


suskaityk tik tada pasakysi atsakymą
o ji patikliai žiūrės į plazdančią vėliavą
laisvė vėjyje tarsi vergovė alina
atvirą jūrą raudoną baltą ar mėlyną

nebesakyk ką denotuoja simboliai
aš nesuprasiu aš lyg gegutė priekurtė
medžiai variu žvangės nei rudeniai cimbolai
medžiai į šiaurę gręšis metalo vėpūtėm

nebenorėk – norėti visai nebūtina
ruoškis ateis audra saulabrolio iltimi
lauk kol atneš rugsėjį poeto rudiną
drugį gaubte užmigusį arba šiltinę

keteras išgaląs vienadiene sutema
vėtra pames dvi plunksnas --- o gal tik gìltinė


II. Bandymas rašyti

“Kas, kad nekalbam ta pačia kalba? ”


brangus jakopai – tai jau darosi liūdna
visi vardai prasideda taip kaip tavo
gegutė užspringo kukavimu burės viršūnėje
šiepiasi mėnuo tarsi češyro katinas
nuolat išnykdamas po debesų kepurėmis
išnirdamas vėl iš po devynbalių keterų
ei aivazovski mes jau per daug prikūrėme
ei kapitone ar dar seki farvaterį

mielas jakopai – tai jau daros juokinga
keiskim verčiau į jidiš hebrajų rašmenis
sukim veidus į vakarus nepavojingi
vaikšto žvejai basi per keterų ašmenis
būtų puikus paveikslas turbūt išėjęs
tiktų prie interjero kabėtų ant sienos
tai jau beveik olandai tiktai mažieji
tai jau nebe daiktai o tik jų emblemos

mano jakopai – tai jau daros nuvalkiota
kalbos neišmoksi iš nuogirdų įsiklausymas
vertas tik tiek kiek kranto ir jūros sankirta
sangirda suklusimas klausìmas kláusimas
laiškas tik tiek brangus kiek į jį atsakoma
ir tarp eilučių baikime žaisti nebūtį
būta ko būta vėjas užpildo vakuumą
vėjas nurodo kryptį paikai vėjapūtei

godotinas --- tai jau beveik pakenčiama
tik įpratimas – šuo juk įjunksta kariamas
baigėsi plunksnos jau paskutinis bandymas
vardas tuščiai į orą rudenį tariamas

2005-05-23