Katėjimas

Kartais katinai žmonėm apsimeta
nebevaikšto po vieną (gal šilumos išsiilgę)
atpažinti paprasta - jie nemėgsta lietaus,
juodas pėdukes papurto balą prilietę

prašvitus nesikelia, naktimis nemiega,
kartais rašo eiles arba murkiančią prozą,
geria arbatą ar kavą būtinai tik su pienu,
o jei supyksta - iškart pasišiaušia.

šie katinai pavojingi žmonėms, neturintiems
vaizduotės ir nemokantiems glaustytis.
jų didelės akys, nosys mažos ir švelnios.
jie moka širdį spurdėt lyg paukštelį priversti.

vieną tokį katiną prisijaukinau -
pilu jam pieną į kavą ir vakarais glostau
nepastebėjau net, kaip ėmiau murkti
- patyliukais pati sukatėjau.