Mano namai.
Pro stogą kiaurą laikas liejasi
Ir kambariai tušti užtrokšta dulkėmis,
O knygos pameta žodžius, kuriais kalbėjomės,
Lentynose po vakaro šešėliais gūžiasi.
Mano namai -
Tuščia laukimų kryžkelė -
Kaip dykumoj juose nėra krypties nei kelio.
Sustoję laikrodžiai skubėjimą nusimeta,
O vėjas atminty gražius vaizdus išvalo.