ne kiekvienoj pilkojoj masėj šitaip žibtelt,/ todėl nesuprantu –/ koks genijus prie kūrinio dailaus/ užraito kiaulės uodegą,/ bet bijo kriuktelt.../ bijo, kad jojo grožio pažinimą sužinos...
Gražus kūrinys, o tylą, manau, sulaikys.
Tai, kad tyla - vis dar laiko bangą -, reiškia, jog tarp dviejų objektų yra milžiniška, dar neišsiliejusi įtampa. Tai akimirka prieš potvynį.
Kaip gražu - miega išdainavęs verksmo druską.