Kamputy akies

Lietus susigūžęs
        Kamputy akies
                  Kaip bitės širdis
                      Neša medų
                              Į rudenio
                                  korius
                                      Tu
                            tyliai klausaisi
                        Kaip virpa
                  Pirštai po audinio
                klostėm
              Kaip aš išeinu
            Nuo savęs
                Nusimetęs        aklumą
                                Ir godulį
      Jau šerkšnas ant pievų
  Man primena
Mano pačio baltumą
Plaukų
Tu man kaip inkaras
        Laivui sustoti
          Kai aš taip į mirty
        Skubu
      Lietus jau palietė
    Skruostus
  Ir tu ant jų
  Ištirpai
Kaip sapnas
Gyvenimui
glostant