-----_____ Rugpjūčio 5-osios vakare _____-----

Ir šis kartas ne pirmas, kai pasijaučiu išėjęs apvaikščiot būtis, kurios taip ir pasilieka be išsamesnės išpažinties, tarkim - supratimo. Nemanau savęs lepinti tokiais kelionių sumanymais, bet jie vėlgi tarsi savaiminiai - esi ten, kur esi ir argi ne todėl netgi parašyta, kad negali aukščiau savo bambos peršokti.
  Hmm. O per kito bambą? O jeigu išgirsti šaukint iš savęs -
  O nedink, Abėcėle,
  kai atrodo,
  kad nieko tikresnio paregėti neteks
  kaip, pasilikus kartu su tavim,
  esaties begalybes apvaikščiot dievybių keliais...

  Regėjosi, kad galim neskubėti ir į sesers jubiliejinį aštuoniasdešimtmetį. Rugpjūčio penktosios vakaras dar vis nepritemęs, bet svarbiausia, kad jis,, užgriuvęs“ nelauktu stebuklu, o būtent  karieta. Taip, taip, rugpjūčio penktosios vakare. Nuo ten praeina vis daugiau laiko, o aš per jį vis labiau įsitikinu, kiek daug ko nesurasta ne tik praėjusiame laike, bet ir praėjusiame savyje. Net pradedu atsargiai darytis ar ne nuo  paties Napoleono Bonaparto išgirstu:,, Yra vagių, kurie yra nebaudžiami įstatymo, bet visgi vagia iš žmonių brangiausia, – laiką”
  Lig šiol patikiu, kad anas vakaras dar vis nepritemsta, per jį vis labiau pajaučiu, kad įsmeigus į žemę savo lazdą, ji būtinai sužaliuotų,  įsišakotų, o išaugusio medžio pavėsio prieblanda teiktų dalykus, kurie nebūtų bent kiek sunkiau suvokiami ar kad reikėtų juos po prisiminimus ar po knygos mėtyti manant, kad tai bent kiek reikalinga, reikšminga. Tačiau vėlgi - ar tai tik tiek?
  Patikiu, kad pastarasis Ygagos su karieta sugrįžimas ne tik kad netikėtas, bet kartu ir kažkieno nekvailai sumanytas. Vis dažniau išgirstu, kad, girdi,,, Pranas Karlonas savo profilį pakeitė. ”
  Kad jis keitėsi, kad jis keičiamas - ogi taip! Dėl to nei mažiausio žiupsnelio abejonių neužsilikę, bet argi taip, kaip neretai dabar girdžiu, skaitau, regiu. Kone visas paskutines savo nuotraukos su bet kokiais jų vaizdais esu verčiamas  suvokti kaip savo paties profilį.  O pasitaiko kuomet jau ir taip:,, Pranas Karlonas atnaujino savo būseną. ” Tegu tik mintyse, tik sau, bet  neiškenčiu nepasiteiravęs:
  - Dzievuli, kur tu, kokį tave anksčiau žinojau?
  Dzievulis neatsiliepia, bet iš toli toli išgirstu padeklamuojant, jog girdėk, įsimink, mąstyk, Prany, kad:
  ,, Prieš sukūrimą dangaus,
  kurs gaubia žemynus ir jūrą
  veidą vienodą gamta visame pasauly turėjo.
  Jį chaosu vadino”