Aš, Adata ir Oras

Lova liepsnoja, o Tu juokiesi?

Išlipi iš gulto
ir palieki mane negalvodama.

Spyruoklės trokšta apkabinti viena kitą,
bet bijo, kad nutrūkus

savo vijai, jos niekada
negalės nieko išlaikyti.

Norėčiau, kad pasakytum,
kaip sunku mane mylėti.

Tada žinočiau, kad myli,
nepaisant visų šių sunkumų.

Tu rūpiniesi ne tik manimi, sakai man,
bet ir kitu savo vaiku – Oru,

ir Oras kiša kojas į mano šlepetes,
ir Oras valo dantis mano šepetėliu,

ir mes turime išmokti dalintis patalu,
turime išmokti dalintis kūnu.

Pinigai baigiasi.
Šią žiemą turėsime pasidalinti viena Adata:

vieną galą - man,
kitą galą - Orui.