Iš_protėjęs

Bekraštėmis dykromis
Brendu
Smėlis raudonas 
Po pėdom
Šlykštu
Užuodžiu vien savo kvapą
Skafandre
Dantimis nevalytais
Esu
Visureigio vėžėse
Mano įspausti inkliuzai
Rankos tokios lengvos
Mat naudoju
Dirbtinio pluošto skeletą
Ir tas noras vienintelis
Galvoje
Suvalgyti obuolį
Ne nesuvalgyti
Bent jau pauostyti
Paliesti
Ir pirštais pajausti
Jo slidumą
Vienareikšmiškai
Visas likęs deguonis
Už obuolį
Mane čia paliko
Nes nusikaltau
Savo giminei
Vienas bekraštėje
Niekur
Iš ties aš namuose
Užsidaręs savo palėpėje
Užsikalęs langus
Ir duris
Be šviesos
Išprotėjau
Ir kasnakt sapnuoju
Vis kitą planetą
Paradoksas jog
Esu nuolatos
Tame pačiame taške
Tačiau kasnakt mane skiria
Šviesmečiai
Ir žvaigždes tarsi jonvabalius
Skaičiuoju nudegusių
Pirštų galiukais
Viena dvi poryt