Turiu tradiciją: Žolinės dieną aplankyti Bernardinų sodą ir patyrinėti bei pasigrožėti jame sužydėjusiomis gėlėmis.
Bet pirmiausia nuo Katedros aikštės patraukiu į Pilies gatvę, kur Rotušės aikštėje šurmuliuoja nagingų menininkų sukurtų dirbinių mugė. Pakabukai, karoliukai, žiedai, sagės, staltiesėlės, puodeliai, mezginiai, paveikslai, skanumynai... Žagarėlių nusiperku ilgai nedvejodama. Labai mėgstu.
Šilta. Galima sakyti – beveik karšta. Bet gera. Gera, kad vasara dar čia. Taip nesinori jos paleisti. Pasirūpinu ledais. Skanumėlis!
Vingiuoju senamiesčio gatvelėmis. Nuošalesnės tokios ramios. Einu ir klausausi, apie ką jos tyli. Visos jų istorijos seniai išpasakotos.
Bernardinų sodas pasitinka su armėnų muge. Armėnai Lietuvai dėkoja už tai, kad pripažinome jų nepriklausomybę prieš trisdešimt penkerius metus. Šia proga atvežė mums vaišių. Buvo kepamas šašlykas, pilstomas alus. Matėsi tautiškais motyvais dekoruotų lėkštelių, puodelių.
Traukiu toliau. Atskirame sodelyje regiu aukštaūges gėles. Žydi gražuolės. Ramunės, smulkiais žiedeliais šviečia, bet, pasirodo, tai karpytalapiai kalimeriai. Šalia puikuojasi vernonijos. Žiedai it smulkūs purpuriniai krepšeliai, susitelkę į tankius skėtinius šluotelės formos žiedynus. Ryškiai geltonais žiedais spindi mentūriniai gludai. Savo ryškumu jiems nenusileidžia šiurkštieji saulakiai. Na ir kas, kad jie žymiai aukštesni? Štai, pavyzdžiui, bandreniai: žemesni, nėra tokie ryškūs, bet jų rutuliškus violetinius žiedus gausiai lanko bitės, kamanės bei drugeliai. Šluotelinė hortenzija aiškiai puikuojasi savo rožiniais sijonėliais ir baltom kepurėlėm. Ne ką prastesnės rausvažiedės ežiuolės. Žiedlapiai purpuriniai su oranžiniais kūgio formos viduriukais. Rožiniais žiedais plačialapis pelėžirnis skleidžia savo grožį ir nė kiek prastesnis nesijaučia. Aukštaūgiai kemerai, kurių smulkūs alyviniai žiedeliai susitelkę dideliuose skėtiškuose žiedynuose, didžiuojasi savo išvaizda ir patrauklumu bitėms bei drugiams. Virgininiai pūstatauriai. Jie skiriasi nuo kitų. Išsidėstę ilguose, stačiuose, varpos formos žiedynuose. Iš jų sklinda švelni alyvinė spalva. Lysvių kraštus puošia melsvės. Kaip gi be jų? Vešli lapija ir varpelio formos švelniai violetiniai žiedai puikiai tinka dekoracijoms.
„Senovėje moterys per Žolinę rinkdavo laukų gėles, žoleles ir iš jų gamindavo simbolinę žolynų puokštę. Tai buvo rugiagėlės, medetkos, ramunės, rugiai, avižos ir kiti augalai. Puokštę džiovindavo ir iki kitos Žolinės šventės ji buvo laikoma namuose, garbingoje vietoje.
Ūkininkai specialiai šiai šventei iškepdavo duoną, gamindavo alų, girą. Žolinės švęsti rinkdavosi visa giminė. Susirinkę žmonės dainuodavo lietuvių liaudies dainas, dėkojo Žemei už derlių. Buvo žaidžiami įvairūs žaidimai, linksminamasi, šokama. ‘‘
Prie Katedros jau praretėjusios moterėlių gretos. Pardavusios savo puokšteles, išskubėjo į namus. Žingsniuoju ir aš, nusinešdama mieliausias gėlių šypsenas.


Mintautė









