Spintoje kabo paltas.
Sunkus, kvepiantis tabaku ir senu sniegu.
Įkišu ranką į kišenę –
ten tik sudžiūvęs šermukšnio kauliukas
ir sulankstytas autobusų tvarkaraštis,
nebegaliojantis jau trisdešimt metų.
Visi autobusai seniai išvažiavo.
O paltas vis dar saugo tą formą,
kurią kadaise paliko žmogus,
skubėjęs per lietų.
Užsegu vieną sagą.
Tiesiog šiaip.
Kad tamsai spintoje būtų šiek tiek šilčiau.


Palata Nr 6









