Už širdies dūžio

Likimas pasisuka visai čia pat — tik už kito širdies dūžio.

Tarsi už kampo stovėtų kažkas, kas turėtų pasiūlyti kitą kryptį, bet ten nėra jokio kiosko, jokio langelio, jokios vietos, kur galėtum paprašyti pakeisti bilietą. Likimas neprekiauja alternatyvomis.

Akimirkos, kurios galėtų ką nors pakeisti, pasirodo per retai.

Jos tokios trumpos, tokios negrabios, kad net nespėja įsitvirtinti.

Jos praeina kaip paukščiai, kurie tik perskrenda kiemą ir dingsta, net nespėję palikti šešėlio.