Tarp žvaigždžių

Kai vasaros vėjas pritraukia žolynų medaus,
Kai supasi žiedlapių taurėse vasaros dienos,
Paklajok su manim po melsvėjantį taką dangaus,
Nusivesk pabraidyt po saulėlydžio brydę ant pievos.

Ant pievos, kurioj saulė tapo peizažus auksinius,
Aptaškydama vakaro šilto varinius batus,
Apsiaukime juos ir drugelių sparnus šilkinius
Išbandykim į erdvę paleisdami laikinumus.

Paleisdami laikinumus kaip drąsiausiąjį šūvį –
Tegul skrieja tiesiai į dangų mėnulio kryptim.
Mes paliksim už nugarų viską ir žemišką būvį,

Net jei nepataikysim - apsitaškysim žvaigždėm,
Mūsų skrydžiui visatoj nėra išmatuotų kelių -
Net jei pasiklysim, nukrisim vis tiek tarp žvaigždžių.