Esu II

Viską matau
Manęs niekas nemato
Kai esu
Nesimato žvaigždžių, mėnulio
Jokių jokių šviesų
Švelniai pridengiu nuodėmes nekaltas
Paslepiu kraupiausius nusikaltimus
Ir nereikia plautis rankų
Lieka tik tirpstantys garsai
Žingsnių aidas nežinia iš kur
Pasaulis išryškėja
Tik kai susiruošiu pailsėti
Ten kur niekas nieko nemato
Už tuščių akiduobių
Giliausiame vandenyno dugne
Tolimiausiame kosmoso kampelyje
Keistame smegenų vingyje
Kur ramiausia
Ir visai nebijau šviesos
Nes jei jos retkarčiais nebūtų
Kas žinotų apie mane
Kas išgirstų kad
Esu - tamsa