Laukiantis įsimylėjėlis

Vienas dailininkas turėjo baltą lašinių paltį.
Atsipjaudavo didelį gabalą ir padėdavo ant stalo
Visa virtuvė nušvisdavo balta lašinių šviesa
Dailininkas mylėjo savo darbą piešti gėles
Šviesioje virtuvėje raudonos gėlės tapdavo skanios
Sultingos ir atrodė sveikos kaip tikra meilė
Paskambino moteris linkusi meluoti ir apgauti
Telefono numeris švietė ekrane: „ Nežinomas“
Dailininkas pakėlė ragelį
Moteris tuojau jį apgavo:
„ Aš tavęs pasiilgau, mylimasis“
Dailininkas apsidžiaugė – jis buvo toks vienišas
Tarp lašiniais apšviestų raudonų rožių
Norėjo būti apgautas, kad pajustu skausmą.
Moteris padėjo ragelį
Dailininkas toliau piešė tyloje
Rožė nupiešta šviesoje buvo geniali
Nuo tada dailininkas ėmė laukti
Nežinomos moters, kuriai padovanotu
Raudoną augalą gimusį baltoje šviesoje