Kelionė negyvo ežero krantais

Einanti smėlėta ežero pakrante moteris atrodė trapi

Plazdanti šilko skiautė ieškanti vėjo gūsio

Taip norėjosi atgimti

O vėjas nuo ežero nešė lengvą smėlio melodiją

Smėlį vandens srovės daužė į akmenis ir iš juodos ežero gilumos

Dusliai lyg kanklės, šalia skrabalai oro burbuluose kilo muzika

Ežere nebuvo nei vienos žuvies

Nebuvo nieko gyvo, kas galėtu išgirsti tą muziką

Smėlis vis bandė plaktis į kranto molį, meldėsi už tuščią ežerą

Tyla plaukiojo vandens paviršiuje ir negalėjo nuskęsti

Ištroškę paukščiai skrido virš vandens ir snapuose nešė pieną

Balti lašai krito į skambančią ežero gelmę

Miręs ežeras kartojo moteris

Toks miręs kad jame nenuskęsta net paukščių pienas

Ir tada ji prie pat tuščio kranto pamatė ką slėpė tyla

Vanduo iš paukščių pieno lipdė kvarcą ir deimantus

Tikriausiai, tiems, kas atneš gyvybę į mirusį ežerą