Pavasaris pamažu įsibėgėja, dovanodamas saulės bei žiedų meilias šypsenas. Nuo Baltojo tilto žvelgiu į dešinį Neries krantą, švelniai nutviekstą rausva šviesa. Pražydo sakuros. Nuo pat ryto pasigrožėti žiedų skleidžiamu žavesiu žmonės renkasi, fotografuojasi, sėda ant žaliuojančio kilimo ilgiau pabūti įspūdingame žiedų sode, puikiai žinodami, kad ši džiaugsmo akimirka ilgai netruks. Smagu matyti besišypsančius veidus. Juose atsispindi žiedų, kuriuose linksmai žaidžia saulės zuikučiai, šypsniai. O kaip didingai virš šio nuostabaus reginio iškyla jaunos moters, vienoje rankoje laikančios laurų šakelę, o kitoje šešias kregždes, skulptūra. Ji lyg simbolizuoja, kad su Pirmosiomis kregždėmis (toks monumento pavadinimas), kurios pasiruošusios greitam skrydžiui, greitai atsisveikinsime ir su pirmaisiais sakurų žiedais.
Neris linksmai koketuoja, gaudydama saulės spindulius, pasižvalgydama į rausvais žiedais nušviestą pakrantę, po to, linksmai man mirktelėjusi, pasveikina su pavasarine džiugesio švente.


Mintautė






