Lėtai savy užgęsta nerimas
Maitinesis manim tarsi kranklys
Tiek metų buvo gėda dėl savęs
O pasirodo gėda tik lėta ugnis
Lengvai papūtus dingsta ji
Tarsi šešėlis mirus žvakei
Dabar esu anglis
Ant lapo krašto
Ir pradedu dienas naujai
Kaip pienė sužydėsiu
O kai reikės papūsk
Ir skriesiu vėl užaugt iš rodos
Mažo nieko
Tavęs savy ieškosiu


žiūrintis dangun








