Pamiršti

Nebekvėpuoju,
Kad neįkvėpčiau tavęs, tavo užkrato.

Užsiuvu tave giliai savo viduje,
Lyg žaizdą,
Bet ar įmanoma užsiūti Dangų?

Kai visa Visata rezonuoja tave,
Kai visos rodyklės nukreiptos į tave?..

Turiu viską palikti ir pamiršti.
Pamiršti, dėl ko šitos ašaros.

Ar operacija sėkminga,
Jei viduje liko negyvų audinių?

Kaip pamiršti tai, ko nebuvo?

........................

Laukiu
Laukiu
Laukiu

Lėtai iškvėpdama
Atsirezonuoju nuo tavęs.

Mokausi atskirti vandenį nuo upės,
Žalumą nuo žolės,
Paukštį nuo gėsmės...

Ir pamirštu,
Kad ašaros -
Tai laiškai nuo jūros,
Primenantys mums,
Nuo ko mes bandome save atsiskirti