Kavos nebus

Užaugau tarp nuolaidų lentynų,
kur svajones parduoda su minus keturiasdešimt.
Mama sakė: rinkis stabilumą.
Tėvas sakė: rinkis tylą.

Tai aš pasirinkau abejingumą.

Draugai augino karjeras it kambario gėles,
laistė jas motyvacinėm citatom,
ir visi mes norėjom būt ypatingi,
bet gavom abonementą į rusiją.

Be grąžinimo.
Be instrukcijos, kaip išlipti.

Ir dabar stovim prie žemėlapio
kaip prie kavos aparato -
spaudžiam mygtukus,
tikėdamiesi
kad šį kartą iškris
kažkas mažiau kartaus.

O aparatas dirba puikiai!

Tik vietoj kavos
kartais iškrenta dar viena siena,
kartais - variklių gausmas už sienos.

Ir blogiausia ne tai,
kad tai visai
ne kavos aparatas.

Blogiausia tai,
kad mes vis dar
laukiam puodelių.