Žmogus, kaip jūros bangos, kartais - dužęs

Kai kartais kyla mintis
Jog nušoksi nuo stogo
Nutinka kažkas viduje
Kas priglaudžia paguosti
Kartais sniegas purus
Kartais kito ranka ištiesta
Kartais atrodo jog išikraustei iš proto
Kai guli patale ir per stoglangio prarają
Pamatai kaip sudužus žvaigždė
Dar viena
It akmuo nugarma į
Visatoje iškastą griovį
Trumpam supranti jog ne vienas esi
Ir kiti savuose duobėse
Atsigulę sušnabžda
Būti