Klausausi kaip kaulai
Vėjyje skamba
Einant keliais apledijusiais
Kai keliai barška
It ant medžių
Tarškančios varnos
Ech net nusispjauti
Per šalta
Mano lesykloje mintys
Sušalusios lesa
Apie gandrus
Kurie greitai parskris
Tavo pirštų adatos
Į mano delną įsirėžia
Sako žmonės verkia
Kai eit nepramintais
Takais per sunku
Bet kur čia rodysi
Savo silpnumą
Juk vyrai tik klausosi
Kaip barška jų
Vinys


žiūrintis dangun









