Petro Gyvenimas

Gyveno kartą Petras,
Jis buvo geras vyras,
Mat valgė jis ondatras,
Užgerdamas kefyru.

Galvos jam neskaudėjo,
Gyventi nebijojo,
Jis kartą panorėjo
Pauostyt gryno oro.

Mat ten, kur jis gyveno,
Labai daug šiukšlių buvo,
Tenai jisai paseno,
Ten pat jo tėvas žuvo.

Sudraskė tėvą katės –
Jas užveisė kaimynas,
Kuris pasaulio matęs,
Nors prasegtas jo klynas.

Atkeršijo jam Petras:
Užuolaidas suplėšė,
Todėl nuo tol šis latras
Gyvena tik palėpėj.

Kaimynas gi kerštingas
Sudegino jo chatą,
O Petras kultūringai
Prišiko jam į batą.

Ir Petras gailiai verkė,
Nes neturėjo ėsti,
Kaimynas Petrą smerkė,
Mat vaikščiojo jis pėsčias.

O Petras važinėjo
Visuomenės transportu,
Jis babkių neturėjo,
Bet lėkė į kurortus.

Ir vieną gražų rytą
Kaimynas pasikorė –
Pamatė jis Marytę,
Ji prisigėrus bliovė.

O bliovė ji dėl Petro –
Jis buvo geras vyras –
Nužudė jį ondatros,
Surūgo jo kefyras.