Vilkai vemia mėnulį

Šiąnakt debesys – tai JUODŲJŲ VILKŲ gauja,
kuri kovoja, rydama
bailaus MĖNULIO suglebusį kūną.
Prie botanikos sodo įėjimo
du tamsūs bronziniai liūtai
snaudžia kaip švokščiantys seni vyrai.
Gulėdami pasaloje, medžiai
sulaikę kvėpavimą,
laukia,
kad pasmaugtų sargo
drebančius baltus namus.
VILKAI PRARIJO MĖNULĮ.
u-u-u-u-u-u-u-u-u-u-uooooooooo
go-u go-u go-u-u-u-u-u-uu-uu-uuu
i-i-i-i-i-i-i-i-i ua ua ua cro cro cro
cro cro cro cro cr cr crrrrrrrrr
tai yra naktinio poravimosi preliudija.
Iš liūtų narvo
trisdešimt akių-prožektorių uždega beždžionių grupę,
džiaugsmingai besimasturbuojančią.
VILKAI NEGALI SUVIRŠKNTI MĖNULIO.
Baltasis lokys gudriai numato incestą
su jaunikle, savo vyriausia dukra,
kuri apsimeta miegančia.
Dramblys purškia vandenį ant galingų linksmo begemoto sėdmenų.
ciu ciu ciu ciu ciu ciu u-u-u-u-u-u-u
tupintis ant vonios,
jūrų liūtas loja su vienišu malonumu,
savo kiniškais ūsais braukdamas vandenį.
O VILKAI VEMIA MĖNULĮ.