sename name

tu – naujas žmogus sename name,
kur viskas dvelkia istorija
ir pelėsiu iš aptrupėjusio rūsio.
čia net perdažytos sienos
nepajėgia apsimesti naujomis –
net ir po pernykštės renovacijos
pro jas sunkiasi metų metai,
nugyventi tau svetimų žmonių.
tačiau iš kur tau apie juos žinoti
ir kaip tau visa tai suprasti?
tik kartais pajunti keistą slogutį,
nejaukumą artėjant nakčiai.
sakytum, tau užmigus
sienos
        pradeda
                  šnibž-
                          dė-
                            tis