Žiema Druskininkuose

Buvo diena. Staiga tamsu —
Kaipgi šitaip laikas lydos?
Gal rodyklės pasiklydo
Vis bėgiodamos ratu?
Gal jas skubina Dievulis,
Kad visus greičiau pasiimtų,
Kad ir velnio nenuviltų
Nepaskirstytu turtu?

Štai ir šąlantis Druskonis —
Kas jį skiria nuo manęs?
Ar jisai toks pat lavonas,
Greit išlėksiąs į dausas?
Kodėl su juo taip žiauriai žaidžia,
Murkdo jį šaltoj nakty,
Tartum girtą, durną vaikį
Po bežvaigždžiu dangumi?

Ar kaip aš, šąląs velionis,
Klaidžiojo kadais Čiurlionis
Tarp apakintų namų,
Su plonu rudens švarku?
Ar stebėjo gelsvą sniegą,
Neapšviestą žibintu?
Ar per greit ir jam pabėgo

Laikas iš kiaurų delnų?
Ir staiga girdžiu kažką:
Mane stebi žvilgsnis akylus.
Ji kaip tik mane pamatė,
Skrodžiantį taku miškus.

Aš geriu jos gyvą grožį,
Jos rusvas, laukines sruogas —
Kas iš to, kad ji pamatė?

  —        —        —          —

        —        —        —

Dingsta baltaskruostė lapė
Ankstyvoj žiemos nakty.
Žėri pusnys briliantais
Po bežvaigždžiu dangumi.