Ačiū. O tie "jie" yra grybautojai, kurie ant stogų sės grybus vis įsitverdami antenų ir šermukšnių stiebų, kad nenudribtų žemyn. Medžiotojai iš kito namo balkonų juos stebės per optinius taikiklius.
Na, taip, eilėraštis "aukštyn kojomis", sakyčau, toks smūginis ruduo. Tada, gal pavadinčiau Neeilinis ruduo. Pamėginau vaizduotėje nutapyti paveikslą. Gavosi vos ne Salvadoro Dali kūrinys (teatleidžia jis man už palyginimą).
Kitski, o aš supratau, kad rudenio metą visi žiūri į dėžę (tv dėžę), o ten politikai, žurnalistai, publicistai ir visokios partijos, bei marketingistai, ir t.t. pradeda grybą pjauti...ruduo- grybavimo metas ;) o televizija be antenų niekaip...
Ats tik netsupratęts, ar tia grypautojai, ar grypai tsukts ratuts tarp antenų??? Erlitckitskai kazkaip takytciau vitskats, tik tsu taits gryautojaits arpa grypaits tarp antenų tai gal nelapai kazkaip vitkats dera...hm.
Ne, aš manau kad siela yra virš laiko - tai nei sena, nei jauna, tiesiog ji visada yra ir pasireiškia kokia nors gyvybės forma. O gyvybės forma visada yra laikas nuo jos pasireiškimo iki jos mirties (ką ir vadina protas, gyvenimu :). Dar manau, kad mes visi esame ta pati šviesa, visai nesiskiriame - o protauvimas skiriasi, dabar bendrauja du protai- tavo protas ir mano- tai komunikacija.
:)
Na, tas "protestas" buvo tiesiog pasiteisinimas. Vengimas kalbėti apie gilesnius vandenis. Bet jau tavo, Gunta, prigimtis tokia, kad tu viską išniukštinėji ir sunku, ką nors nuo tavęs nuslėpti... Viską tu pajauti ir sužinai. Spėju, kad manai, jog esi sena siela, bet aš tave nuvilsiu - tu esi jauna ir žingeidi siela. Ir tai yra gerai, nes jaunos sielos nori permainų, jos keičia pasaulius, kai tuo tarpu senosios aptingėlės ieško tik ramybės. O smulkias dramas jos karts nuo karto suvaidina tik trokšdamos įsitikinti, kad yra dar gyvos. Taigi, apie tas slyvas ir stručius su dramblių galvomis... Viskas egzistuoja, ką mūsų smegenys pajėgios sugalvoti. Egzistuoja ne būtinai pas mus. Kuo mes patys suvokiam, jog ta mintis yra nereali, tuo toliau į visatą ji "nuspjaunama". Šiu metu kažkur laksto, maitinasi ir dauginasi paukščiai su dramblių straubliais ir iltimis... :)
Dar būna įdomiai, Su TAIS PAMATYMAIS IR ŽINOJIMAIS. mano dukra pamatė pražydusią slyvą tiesiai už lango, ir labai nustebo, sako "Kaip? Gėlės auga ant medžių?..", čia jau kada ji pradėjo suvokti pasaulį, kaip atskitą nuo savęs- reiškia jos aš pradėjo atskirti save nuo pasaulio, ir pasaulis, pradėjo įgauti, jos prote, rėmus. tipo, kas gali būti? ir ko negali būti?.. O lapų dar ant medžių nebuvo, bet slyvos pražydo, iš po žiemos, ir ji pamatė žiedus detaliai, žiedų kotelius, žiedelius, o ne tiesiog apsnigusią slyvą vyšnią- žinai kai pražysta, JUK NE DETALIAI, ATRODO APSNIGĘ MEDŽIAI, ŽIEDLAPIAI BYRA- SNINGA. kol dar lapų nėra. Jeigu žiūrėdamas operuoji klausa ir regėjimu, o ne kas gali ar negali būti, tai iš karto girdisi paukščiai sugrįžę- su čiulbesiais jau ir medžių vaizdas pradeda keistis, paukščių nematai, tik čiulbesius ore girdi, ir lapai sprogsta, su tuo garsu pradeda šakos žaliuosius, o su tyla (rudenį paukščiai išskrenda tylą palieka) ir lapai nukrenta - bet tai rėmai, tik žinojimas, kad paukščiai išskrenda, o lapai nukrenta...
Visi žinome kad šešėlis pilkas, bet jei piešiamas ar tapydamas nupieši kaip žinai, o ne kaip matai, tada gali visiškai sugadinti. Man patiko tavo rudens pamatymai, gerai tau gaunasi. NEĮŽVELGIAU JOKIO PROTESTO. bet motyvacija tavo, tau geriau žinoti. :)
Paukščiai ir lapai susikeitė vietomis: lapai išskrido į prietus žiemoti, o paukščiai vietoje lapų pagelto, nušalo ir nukrito. Tikriausiai autorius norėjo išreikšti protestą prieš įprastus eilėraščius apie rudenį ir viską apvertė aukštyn kojomis. ;)