Šiaulia. Penktoji vidurinė. Gyva

Tu kažkada penktoje klasėje užmiršai savo batus ant jūros kranto
Smėlyje užmiršai draugus, apsikabinusius savo likimą
Dabar  sėdėjom  pavėsinėje, kurios užpakalinė lenta supuvo
Klasės merginos, apsirengusios senatvės  rūbais, rinkosi į prabangią pavėsinę.
Jos matė buvusius mūsų veidus ir rankas
Seni mūsų  kūnai tiko tik eisenai
Merginos pirmos suprato, kad kiekvieno iš mūsų likimas ne toks,
kokio meldėm
Keršydamas likimui tu uždegei  židinio šiukšles
Klasės merginos metė į židinį savo senatvės vainikėlius tarsi plukdė upe
Kėlėsi iš smėlio ir beldėsi į pavėsinės stogą užmiršti smėlyje klasės draugai
Šokiams reikėjo batų, bet juos tu palikai penktoje klasėje kopose
Tavo šokių batai seniai nuskendo
Klasės merginos bandydamos sudeginti senatvės kaukes šoko vestuvinį šokį
O kas nešoko degiojo žvakeles
Štai ir viskas
Ir vėjas pagaliau išpūtė blogas mintis apie draugus