Svetimo tvirtumo malda

Šaknys neatranda savo žemės,
jos lenda į smėlį be drėgmės,
liemuo laikosi tik todėl,
kad remiasi į svetimą kamieną.

Lapų virpėjimas tampa įpročiu,
kiekviena vėtra — lyg nuosprendis,
jų gyvybė priklauso
nuo kito šakų tvirtumo.

Upė nepasitiki savo srove,
vis glaudžiasi prie krantų,
lyg bijotų, kad viena
nuskęstų savo paties gelmėj.