Ateitininkai

Miega neramus žmogus. Ir bunda jau Baltija. Įvyko revoliucijos, iššaudyti netikri šoviniai. Kyla aušra virš pavergtų respublikų. Nė viena nežino savo kelio, už miesto tik tankų išvažinėtos pievos.

Antanukas pusę metų akių nepakėlė. Galvojo apie sunkius vikšrus ir sutraiškytus sliekus. Rudijantys varžtai barškėjo galvoj ir mėlynas temdė akis.

Kai rũdys išgraužė kaukolę ir pirmą naktį neprilijo į kaklą, suprato - ateina ateitis ateitininkų suokalbiu. Ryte į pro kaukolės skylę įspindo saulės gabalas. Pasidarė šilčiau.

Pievos sužaliuos.