*160108052025

„Gyvenimą be smart-phone'o pavadinčiau:
-trial versija atvykusiems išmėginti gyvenimą žemėje. „

Nepamenu kur buvau, kai aplankė šita mintis.
Nežinau ką ji reiškia ir ar joje esti logikos.

Bet su logika taip būna, jos nebūvimas -
gali atverti savotišką diskursą į „kitas reikšmes“

Tokiu būdu - faktai perverčiami į jausmus.
Mintys į nuotaikas.
*
Galerijoje sugiedojo gaidys, apie kurį nieko nežinau,
ten tolumoje dar kartais nuaidi traukinio (kas?) -tų-tųųūŪ
Mūsų kultūroje tikriaus amžinai - bėgiais riedančio traukinio motyvas
bus „tragedijos“ simbolis.

„Geopolitinė suirutė“; „Galios žaidimai“...
Vilniaus parduotuvės nebeprekiauja mano mėgstamu tabaku..

Mus aplankė vieno menininko mama,
kuri sakė, jog čia yra jos sūnaus darbas,
tačiau jis nesakė jai kas tai yra.
Užtat aš žinau, kad tas darbas yra apie ją
ir todėl ji nieko apie tai nežino.

Gal čia jau perdaug detalių?
Šiek tiek, bet ką mes ištiesų galime prarasti.

Šis tekstas gimsta iš fustracijos,
ankščiau retai naudojau šį žodį,
bet kuo toliau, tuo taikliau jis nusako
tas į seką nesusidedančias, logikos stokojančias mintis,
kurias paprastai pavadinčiau - nuotaikomis.

Man rūpėjo paveikslai,
nes tai buvo įrankis kurti ne linijinius pasakojimus.
Tai buvo kažkas kitko negu minčių gyvatės.
Ankščiau sakiau - po vieno eina du -
po taško eina medžiaga.

Mano mintys - tai supinti siūlai,
mano darbas - tai iš siūlų išausta drobė
mano paveikslas - tai nuotaika, kurioje susitinka
savarankiškai pabirę motyvai besijungiantys į nuotaiką.

Prasta mano nuotaika, ypač šiandien.
tačiau...
Dvidešimt trys gramai kavos vienam puodeliui
pakoreguoja net ir tas dienas kai nuėjai miegot švintant.

Rugpjūtis. Matau kaip naktį krenta meteoritai,
ir siunčiu gražius norus tau mano meile.
Aš irgi noriu nutapyti šunį bei avelę.

Už stiklo matau galerijoje vaikštantį Poškų,
apsimetu, kad esu skulptūra.
aš didžiuojuosi, kad esu, bet vistiek
būtis nėra toks jau paprastas dalykas.
*

Kartais kūrybą matau it kortų kaladę.
Ir man patinka tokiu būdu mąstyti.
aš kuriu variacijų visumą - aibę.

O „ar paeis korta“ klausiu jau po to.
Tai yra dar vienas paveikslas.
ar bent jau principas,
pagal kurį dėlioju žemėlapį,
kviečiantį vadovautis širdim.

arba ne.

*
Kažkas atnešė nepasirašytą laišką.
Mano laikas eina į pabaigą.
Aš nežinau ar jūs suprantat ką noriu pasakyti,
todėl pakartosiu -

„padrika tvarka pabirusios mintys tampa nuotaikomis“
Nuotaikos rezonuoja su vidiniu žmogaus pasauliu, taip pat
kaip meilė ir baimė. Kai rezonansas įvyksta - viskas pasidaro aišku.

160108052025