Būrėja išpranašavo,
jog gyvensi pasaulyje,
būviu apsikeitęs
su medžiu –
stebėdamas,
kaip metų laikai
byra tarp pirštų,
o ant pečių
karts nuo karto
įsižiebia lempučių girliandos.
Kartais tavo kamieną
paženklins raktų briaunos –
įrodymai kažkieno
amžinybės priesaikų;
ar šunys,
iškišę liežuvius,
šeimininkams numetus
tavo šaką
tolyn.
Tu dar nežinai,
koks jausmas
žaisti gaudynių ne tada,
kai nori,
o tada,
kai vėjas nuneša
viršūnių šlamesį
į pradedančiųjų
filologų užrašų puslapius.
tik jeigu ką...tai gali siela turėjusi gyvybės formą žmogus, gauti medžio, t.y. tą formą kurios sielai reikėjo, t.y. nei vaikų auginti, nei lizdu rūpintis, nei medžioti, nei šeimyninio partnerio(rės) iškoti, niekas netraukė, tik.... tiesiog stovėjimas ir lytėjimas , nes tik tiek poreikių tebuvo, lygiai kaip kasdien reikia nueiti arba nuvažiuoti kilometrą į darbą ir atgal, juk neperki dėl to Rolls-Royce ? taip ir čia, Visata neduos žmogaus gyvybės formos, jei užteko medžio tai sielai, dėl to, kad norėjo tik glamones jausti,tos aistros tereikėjo, visa kita nereikalinga... ir nieko daugiau nereikėjo, nu nereikėjo Rolls-Royce, nes poreikių tik tiek, kuriuos realizuoti užtenka dviračio. o jūsų būrėja ką kalba, kodėl iš žmogaus medžiu? .. jeigu ką.
[[Gintarėlis,
Per dieną statęs smėlio pilis IR
Prisiklausęs pasakų,
kurias kalbėjo jūra
Pasiuntusi bangeles į krantą
nugriauti tų šlapių smėlio pilių,
Staiga sustojo, žiūrėjo ilgai į tirpstančią eilinę smėlio pilį,
apsisuko ant kulno į miškelį, per kopas nuėjo namo;
tik eidamas per pušyną, Gintarėlis
pamatė žmogų su kirviu,
šale nupjauto medžio,
kapojantį to medžio sausas ir žalias
šakas.
Gintarėlis sustojo, žiūrėjo žiūrėjo,
Ir garsiai, aiškiai pasakė pranašįstę,
" kitą gyvenimą, kai tau bus tiek metų kiek yra dabar,
tave pakars lygiai ant tokio paties medžio "
Ir nuėjo.
Gintarėlis, nežinojo, kas yra pranašystė, kas yra burtininkai ir būrėja, kas yra žyniai ir žynės, o kas mesijai ir gyduoliai.
- kas tu būsi kai užaugsi, sūnau - paklausė Gintarėlio tėvas? Motina nešė į stalą pietus, o jie laukė pietų pradžios.
- nežinau tėti, tikriausiai kas ir dabar esu,
O kas tu dabar esi?
Aš jūros bangų kalbėjimas esu, aš žinau ką jos kalba.]]
Gal jis bus būrėjas, o gal aiškeregio duoną valgys, niu jūsų lyrinis herojus- būrėja, visai be ryšio ;)
Beje, ir pirmiau buvo medis, o iš jo žmogus, sakot kažkada žmogus gims vienaląsčiu dumbliu?.. ne tik medžiu?..
Poezijos, jūsų tekste, yra, bet kontekstas nesupykite, bet skysti paistalai. Grybavimas, :)
O medžiais žinai kokios žmonių buvusių sielos įsikūnija, tai gi tos gauna šią gyvybės formą, kurios turėjo vieną dominuojantį norą, buvo gaivalai ir užvaldyti aistros "dulkintis"... skendo savo lytiškume :)