Ji buvo rami it pilnatis
Kapsėjo per naktį
Irkluodama mano sapno paribiais
Jos rankos paliesdavo mano protą
Akimirkomis
Trupiniais paliktais rytą
Atrasti
Ji buvo pilna kaip būna
Pilna išbaigta pasaka
Kuri visada pasibaigia laimingai
Gulėjo miegojo ir švito
Kaip būna pastelinėse psalmėse
Tariamose pirštams paskendus
Tame ką vadiname
Tuštuma akimirką
Iki tol kol pakinta
Į pilna
Ji buvo rami
Kaip būnama
Žinojime jog gimsi
Lyjant
Basam


žiūrintis dangun










