Melas

Kai suskausta tyla ir pavirsta melu,
uždangstytu paviršium ligotu,
tu staiga sužinai. kaip žingsniuoti sunku,
nors aplink daug nejuntamo ploto.
Tu žinai, kad kiti nebegirdi  tavęs:
kurčias skausmas raudų nesiklauso.
Gal be reikalo vis išeini į gatves
pažiūrėt, kaip lietus jas nuprausęs.
Gal tiesiog nereikėjo tikėt naktimis
į prasmingos tylos uvertiūras
ir žiūrėti į dangų akim giliomis,
taikią pasaką karui sukūrus.
Štai dabar rėkia, blaškos tyla užsklęsta,
uždangstyta paviršium ligotu:
tau tiktai tereikėjo paguosti mane
ir gana įtaigiai sumeluoti,